Pereiti prie turinio
Kiek vaisių ir daržovių reikėtų suvartoti per dieną?

Kiek vaisių ir daržovių reikėtų suvartoti per dieną?

LR Sveikatos apsaugos ministerijos tyrimų duomenimis, vos 6 proc. Lietuvos gyventojų laikosi nustatytos rekomenduojamos vaisių ir daržovių suvartojimo normos. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai tvirtina, kad nepakankamas jų vartojimas didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Tad kiek vaisių ir daržovių reikėtų suvartoti per dieną, norint palaikyti gerą sveikatos būklę? Ką svarbu žinoti jas renkantis? Ir kokios pasekmės gali laukti tų, kurie jų nesuvartoja pakankamai? Į šiuos ir kitus klausimus atsako gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.

Vaisiai neatstos daržovių

Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai rekomenduoja per dieną suvalgyti 5 porcijas vaisių ir daržovių. Kaip teigia gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė, toks kiekis yra būtinas, norint palaikyti normalią sveikatos būklę.

„Minimalios rekomendacijos yra bent po 200 gramų daržovių ir po 200 gramų vaisių per dieną. 200 gramų tai yra maždaug vidutinio kumščio dydžio daržovė ar vaisius. Jei per dieną reikia suvalgyti bent 200 gramų daržovių, vadinasi, turime suvartoti bent kumščio dydžio porciją arba puodelį pjaustytų daržovių. Renkantis lapines daržoves, jų reikėtų suvalgyti du puodelius“, – tvirtina dietologė.

I. Laukytė-Gaulė taip pat pabrėžia, kad nors vaisiai ir yra skanūs bei saldūs, tačiau jie neatstoja daržovių, todėl turėtume vartoti tiek vienus, tiek kitus.

Svarbu išlaikyti įvairovę

Specialistė priduria, kad nėra vieno vaisiaus ar daržovės, kuri išspręstų visas sveikatos problemas. Gera savijauta džiugina tada, kai išlaikoma jų įvairovė ir balansas.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės paskaito apie specifinio vaisiaus ar daržovės naudą ir pradeda kasdien valgyti šį produktą. Svarbu atsiminti, kad vienų spalvų daržovės kaupia vienokius vitaminus ir mineralines medžiagas, kitų – kitokias, todėl nereikėtų įsikibti vieno vaisiaus ar daržovės. Kiekvienas produktas turtingas skirtingomis maistinėmis medžiagomis, tad jei vartosiu tik kažkurį vieną, negausiu kitų vitaminų, kurių šiame vaisiuje ar daržovėje nėra,“ – tikina gydytoja.

I. Laukytė-Gaulė atkreipia dėmesį, kad itin naudinga kliautis sezoniškumu: kai yra vieno ar kito produkto sezonas, tuo metu jie ir būna maistingiausi, o skonis bei kokybė geriausi. Tiesa, gali kilti pagunda sezono metu atsivalgyti tam tikrų vaisių ir uogų, tačiau piktnaudžiauti jais nevertėtų. Dietologė atskleidžia, kad dažniausiai žmonės yra linkę persivalgyti braškių, arbūzų, trešnių ir obuolių. Tokiu atveju apsisaugoti nuo persivalgymo ir išlaikyti ribas gali padėti įvairūs vaisių, uogų bei daržovių paruošimo būdai. Specialistė pataria juos džiovinti, šaldyti ar virti – tokiu būdu šiomis vaišėmis bus galima mėgautis ir pasibaigus sezono pikui.

Gresia rimtos pasekmės

Vartojant vaisių ir daržovių nepakankamai, didėja lėtinių neinfekcinių ligų tikimybė. Rizikuojama susirgti žarnyno, širdies ir kraujagyslių ligomis, įvairiomis vėžio formomis, dėl to gali pakilti kraujo spaudimas ar cholesterolio lygis kraujyje. Pasak gydytojos I. Laukytės-Gaulės, organizmui negaunant pakankamai vaisių ir daržovių, turtingų skaidulomis, gali suprastėti virškinimas, tapti sunku išsituštinti.

Įvairūs moksliniai tyrimai patvirtina vaisių ir daržovių naudą bei svarbą lėtinių ligų prevencijai. Tokie vaisiai kaip ananasai, mangai ir kiviai gerina virškinimo sistemos darbą, todėl puikiai tinka turint tam tikrų virškinimo sutrikimų. Imbieras pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali būti naudingas gydant infekcines ligas. Ciberžolė gali pagerinti smegenų darbą, o dažnai kiekvieno virtuvėje sutinkamos morkos ir pomidorai gali padėti sumažinti širdies ligų tikimybę.

Susidūrus su tam tikrais sveikatos negalavimais, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dietologą, kuris išsamiai pagal žmogaus ligos istoriją parinks tinkamus vaisius ir daržoves, patars, kaip identifikuoti simptomus lengvinančius ar sunkinančius produktus bei suteiks maitinimosi rekomendacijas.