Mokslas

Ar žinojai, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per dieną suvalgyti 5 porcijas vaisių ir daržovių? Vienas asmuo jų kasdien turėtų suvartoti bent #400gramų! Deja, tačiau daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai, jų suvartoja gerokai mažiau.

Mokslininkai yra įrodę, kad nepakankamas daržovių ir vaisių vartojimas yra glaudžiai susijęs su rizika susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis, susidurti su pakilusiu spaudimu ar padidėjusiu cholesterolio lygiu kraujyje. Tyrimais nustatyta, kad pakankamas jų kiekis bei įvairovė gali padėti stiprinti imunitetą, gerinti širdies darbą, palaikyti normalią virškinimo sistemą ir smegenų veiklą. O kas gi mes tokie, kad ginčytumės su mokslu, tiesa?

Taip, vienas obuolys per dieną yra gerai, bet tik pagalvok, kaip pradžiugintum savo organizmą su 38 skirtingomis daržovėmis, vaisiais ir uogomis! Esame beveik įsitikinę, kad jam dar nesi surengęs tokios šventės, ar ne? Tad griebk #fruttberry ir #doyourbodyafavor!

Šiose uogose yra ypač daug vitamino C, kuris padeda palaikyti tinkamą kolageno, reikalingo normaliai odos funkcijai, lygį. Šaltinis. Jose taip pat gausu antioksidantų, kurie padeda išvengti laisvųjų radikalų daromos žalos. Šaltinis.

Ananasai yra puikus skaidulų šaltinis, padedantis palaikyti gerą virškinimą. Šaltinis. Juose taip pat gausu antioksidantų – molekulių, padedančių organizmui apsisaugoti nuo oksidacinio streso, kuris dažnai siejamas su lėtiniu uždegimu, susilpnėjusia imunine sveikata ir širdies ligomis. Šaltinis.

Ašvaganda yra adaptogenas – medžiaga, padedanti organizmui susidoroti su stresu. Šaltinis. Ji taip pat gali pagerinti miego kokybę ir protinį budrumą pabudus. Šaltinis.  Ašvaganda gali padėti padidinti testosterono kiekį ir gali turėti tam tikros naudos vyrų vaisingumui. Šaltinis.

Atlikti tyrimai parodė, kad braškėse yra daugybė organizmui vertingų antioksidantų, įskaitant flavonolius, luteoiną, flavonoidą kvercetiną, vitaminą C ir kt. Antioksidantai yra vieni iš svarbiausių maistinių medžiagų, kurie gali apsaugoti nuo laisvųjų radikalų žalos ir organizmui sukeliamo oksidacinio streso. Šaltinis, Šaltinis

Brokoliuose yra daug gliukorafanino, kuris virškinimo metu paverčiamas stipriu antioksidantu, slopinančiu arba neutralizuojančiu laisvųjų radikalų sukeltą ląstelių pažeidimą. Šaltinis. Brokoliuose taip pat yra antioksidantų liuteino ir zeaksantino, kurie gali užkirsti kelią oksidaciniam stresui ir ląstelių pažeidimams akyse. Šaltinis.

Burokėliuose esantys nitratai gali pagerinti smegenų veiklą, skatindami kraujagyslių išsiplėtimą ir padidindami kraujo tekėjimą į smegenis. Šaltinis. Burokėliai pagerina kraujotaką priekinėje smegenų skiltyje – srityje, susijusioje su aukštesnio lygio mąstymu, pavyzdžiui, sprendimų priėmimu ir darbine atmintimi. Šaltinis.  Juose taip pat gausu nitratų, kurie pagerina mitochondrijų efektyvumą, o šios atsakingos už energijos gamybą ląstelėse. Šaltinis. Burokėliai taip patgali padidinti ištvermę ir pagerinti širdies bei kvėpavimo sistemos veiklą. Šaltinis. Juose esanti ląsteliena gali palaikyti gerą virškinimą, sumažinti apetitą ir skatinti sotumo jausmą, taip sumažinant bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Šaltinis.

Chia sėklos yra puikus antioksidantų šaltinis. Antioksidantai mažina laisvųjų radikalų susidarymo riziką ir padeda organizmo antioksidacinei sistemai, neutralizuodami jau susidariusius laisvuosius radikalus bei atitaisydami jų sukeltus pažeidimus.  Tokiu būdu sumažinama įvairių ligų rizika ir atitolinami senėjimo procesai. Šaltinis.

Ciberžolė pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Šaltinis.

Cinamone yra daug antioksidantų, įskaitant polifenolius, apsaugančių kūną nuo oksidacinės žalos, kurią sukelia laisvieji radikalai. Šaltinis.

Datulėse gausu antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų – nestabilių molekulių, galinčių sukelti įvairias ligas ir kenksmingas reakcijas organizme. Šaltinis. Jos taip pat pasižymi smegenis stimuliuojančiomis savybėmis, mat jose yra antioksidantų, mažinančių uždegimą. Šaltinis.

Daugelis dilgelėse esančių maistinių medžiagų veikia kaip antioksidantai, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Žala, kurią sukelia laisvieji radikalai, yra susijusi su senėjimu, vėžiu ir kitomis ligomis. Šaltinis.

Erškėtuogės turi karotinoidinių pigmentų, tokių kaip likopenas ir beta karotinas, kurie palaiko odos bei akių sveikatą. Juose taip pat gausu su ligomis kovojančių antioksidantų, tokių kaip vitaminas C, katechinai, kvercetinas ir elaginė rūgštis, kurių naudojimas gali padėti sumažinti uždegimą bei oksidacinį stresą organizme. Šaltinis.

Gervuogėse yra daug skaidulų, kurios palaiko normalią virškinimo sistemos veiklą ir storosios žarnos būklę. Jos taip pat gali kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, sulėtindamos cukraus įsisavinimą, kad pavalgius ilgiau būtų jaučiamas sotumo jausmas. Šaltinis.  Gervuogėse taip pat gausu vitamino C, kuris  veikia kaip antioksidantas, galintis sumažinti oksidacinį stresą organizme. Šaltinis. Vitaminas C taip pat gali padėti greičiau gyti žaizdoms, regeneruoti odą, absorbuoti geležį, sutrumpinti peršalimą. Šaltinis.

Goji uogose yra vitaminų A ir C, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį imuninėje veikloje bei veikia kaip antioksidantai organizme. Šaltinis.

Imbieras pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Šaltinis.

Juodieji pipirai gali padidinti gerųjų bakterijų kiekį žarnyne. Šaltinis. Piperinas – pagrindinis aktyvus juodųjų pipirų junginys gali veiksmingai kovoti su uždegimu. Šaltinis.

Juose gausu vitamino C, kurį kūnas naudoja, kad metabolizuotų baltymus ir formuotų kolageną, būtiną gerai odos būklei. Juodieji serbentai turi ir daug antioksidantų bei antocianinų, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.

Kale kopūstuose yra daug vitamino C, kuris būtinas kolageno – gausiausio organizme struktūrinio baltymo – sintezei. Šaltinis.

Kiviuose esančios tirpios skaidulos gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, palaikyti gerą širdies sveikatą ir sveikas žarnyno bakterijas. Netirpios skaidulos, esančios šiuose vaisiuose, gali padėti palaikyti reguliarų tuštinimąsi. Šaltinis. Kiviuose taip pat yra ir daug vitamino C – maistinės medžiagos, kuri padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Šaltinis.

Kopūstuose yra labai daug antioksidantų, tokių kaip beta karotinas ir vitaminas C, taip pat įvairių flavonoidų ir polifenolų. Šaltinis. Jie padeda neutralizuoti oksidacinę žalą, kuri yra viena iš pagrindinių senėjimo ir daugelį ligų sukeliančių veiksnių. Šaltinis. K opūstuose taip pat yra tulžies rūgščių sekvestrantų, kurie gali sumažinti cholesterolio kiekį. Šaltinis.

Kviečių žolėje yra daug fermentų, kurie gerina virškinimą, padėdami organizmui skaidyti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas. Šaltinis. Joje taip pat gausu antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, kad apsaugotų ląsteles ir sumažintų oksidacinį stresą. Šaltinis.

Linų sėmenyse esanti ląsteliena gali pagerinti žarnyno veiklą. Šaltinis. Jos taip pat gali padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Šaltinis.

Maca gali padėti sumažinti nerimo ir depresijos simptomus. Šaltinis. Ji taip pat gali padidinti energijos lygį ir pagerinti nuotaiką. Šaltinis. Maca taip pat gali padėti palaikyti lytinį aktyvumą. Šaltinis.

Mangų sudėtyje yra vitamino C, kuris gali padėti organizmui gaminti daugiau su ligomis kovojančių baltųjų kraujo kūnelių. Šaltinis. Manguose taip pat yra ir vitamino A, kuris yra būtinas sveikai imuninei sistemai. Nepakankamas šio vitamino kiekis yra susijęs su didesne infekcijų rizika. Šaltinis. Jų sudėtyje taip pat yra ir kitų maistinių medžiagų, kurios gali stiprinti imunitetą: vario, folio rūgšties, vitamino E, keletas B grupės vitaminų. Šaltinis. Manguose yra daug vandens ir maistinių skaidulų, kurie gali padėti esant virškinimo problemoms, tokioms kaip vidurių užkietėjimas ar viduriavimas.Šaltinis.

Mėlynės turi ypač daug antioksidantų, kurie apsaugo kūną nuo laisvųjų radikalų, galinčių pažeisti  ląsteles ir prisidėti prie senėjimo bei įvairių ligų atsiradimo. Šaltinis. Jose taip pat gausu antioksidantų, kurie teigiamai veikia smegenų sritis, atsakingas už intelektą. Šaltinis.

Mėlynžiedė liucerna padeda palaikyti moters seksualinę sveikatą. Šaltinis. Liucernoje yra izoflavonų, kurie pasižymi panašiu poveikiu kaip estrogenai, todėl ji naudinga moterims menopauzės metu. Šaltinis.

Moliūguose yra daug karotinoidų, tokių kaip beta karotinas, kurie gali veikti kaip natūrali apsauga nuo saulės. Šaltinis. Juose taip pat gausu vitamino C, kuris organizmui reikalingas, kad susidarytų kolagenas – baltymas, palaikantis odą stiprią ir sveiką. Šaltinis.  Be to, moliūguose yra liuteino, zeaksantino, vitamino E ir daug kitų antioksidantų, kurie stiprina odos apsaugą nuo UV spindulių. Šaltinis.

Morkos yra mažai kaloringas maistas, kuris gali padidinti sotumą ir sumažinti suvartojamų kalorijų kiekį vėlesnių valgymų metu. Šaltinis.

Obuoliai pasižymi dideliu skaidulų kiekiu ir mažu kaloringumu, todėl puikiai tinka norint kontroliuoti svorį. Valgant obuolius galima sumažinti kasdienį suvartojamų kalorijų kiekį ir paskatinti ilgalaikį svorio metimą. Šaltinis. Obuolių valgymas taip pat gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir diabeto atsiradimo riziką. Šaltinis.

Persikuose yra daug imunitetą stiprinančių maistinių medžiagų ir antioksidantų, kurie gali kovoti su tam tikrų tipų bakterijomis. Šaltinis. Persikuose esantys junginiai taip pat gali pagerinti odos tekstūrą ir gebėjimą išlaikyti drėgmę. Šaltinis.

Pomidoruose gausu likopeno ir kitų augalinių junginių, galinčių apsaugoti nuo saulės nudegimo. Šaltinis.

Jose gausu antioksidantų, kurie apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų. Šaltinis.

Šaltalankiuose gausu antioksidantų, kurie padeda apsaugoti kūną nuo senėjimo ir ligų. Šaltinis.

Špinatuose yra antioksidantų, kurie kovoja su oksidaciniu stresu ir padeda sumažinti jo daromą žalą. Šaltinis.

Topinambai gali padėti sustiprinti imuninę sistemą, sumažinti cholesterolio kiekį ir netgi išvengti tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimų. Šaltinis. Topinambai taip pat yra puikus prebiotikų šaltinis, nes jis turi maistinių skaidulų, kuriose gausu inulino. Šaltinis. Inulinas padeda didinti gerųjų bakterijų kiekį storojoje žarnoje, skatindamas geresnę virškinimo veiklą. Šaltinis.

Žirniai turi itin didelį kiekį skaidulų, kurios maitina gerąsias bakterijas ir neleidžia daugintis nesveikoms bakterijoms. Be to, didžioji dalis žirniuose esančių skaidulų yra netirpios, o tai reiškia, kad jos veikia kaip virškinimo trakto „pildymo medžiaga“, kuri gali padėti maistui ir atliekoms greičiau pereiti per virškinimo sistemą. Šaltinis. Žirniai taip pat turi santykinai žemą glikemijos indeksą (GI), kas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Šaltinis.